Sinapis alba

Baltųjų garstyčių grūdelių dedama konservuojant daržoves, paskaninami marinatai. Nuo seno buvo naudojamos medicinoje hipertonijai, tulžies pūslės ir kepenų ligoms, virškinimo sistemos sutrikimams, meteorizmui ir reumatui gydyti. Pramonėje jos vertinamos kaip aliejiniai augalai, nes sėklos turi nuo 30 iki 40 proc. riebalų ir 0,5–1,1 proc. eterinių aliejų. Žemdirbiai garstyčias labiau žino kaip žaliosios trąšos augalus. Garstyčių žalioji masė pagal efektyvumą prilygsta šiaudų mėšlui, o pagal maistingumą – dobilams ar vikių – avižų mišiniui. Greitai augdamos, jos stelbia piktžoles ir dirvos piktžolėtumą sumažina 30–60 procentų. Garstyčios turi tvirtas, ilgas, gerai išsišakojančias šaknis ir per trumpą laiką užaugina daug žaliosios masės, todėl puikiai tinka žaliajai trąšai.  Augalai atsparūs nematodams ir dirvoje juos naikina. Jos taip pat pasižymi fitosanitariniu poveikiu ir saugo augalus nuo pašaknio ligų, esančių dirvoje. Sėti galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Sėjos norma žaliajai trąšai – 16–20 kg/ha.